„Baltijos šalių veiksmai siekiant sumažinti Baltijos jūros taršą pavojingomis medžiagomis“ (BaltActHaz)
Pagrindinis projekto tikslas yra - Baltijos šalims padėti įgyvendinti Bendrąją Vandens Politikos Direktyvą, Taršos ir Integruotos Prevencijos ir Kontrolės Direktyvą, greit pasirodysiančią Jūros direktyvą bei naują HELCOM Baltijos jūros veiklos planą, skirtą pavojingų medžiagų sumažinimui Baltijos jūros regione.
Projekto metu bus siekiama:
- Ištirti pavojingų medžiagų (svarbių šalies mastu bei esančių BVPD, HELCOM sąrašuose) paplitimą nuotekose bei natūraliuose vandens telkiniuose (paviršiniame vandenyje ir dugno nuosėdose) ir pasiūlyti tinkamas monitoringo priemones.
- Patobulinti esamą (TIPK) leidimų kokybę, atsižvelgiant į pavojingų medžiagų naudojamų pramonėje sumažinimo priemones; Pagerinti pavojingų medžiagų valdymą projekte dalyvaujančiose įmonėse: cheminių medžiagų identifikavimas, naudojimas gamyboje bei galimas jų pakeitimas kitom, mažiau teršiančiom medžiagom.
- Supažindinti suinteresuotas grupes su cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH - Registration, Evaluation and Authorization of Chemicals) reglamentu.
- Sustiprinti abipusį bendravimą tarp valdžios institucijų, pramonės įmonių, mokslo įstaigų ir Nevyriausybinių Organizacijų (NVO) bei visuomenės atstovų, kad būtų pagerintas cheminių medžiagų valdymas įvairiuose atvejuose (gamybos metu, galutinių produktų vartojimo, nuotekų, gamtinės aplinkos ir t.t.).
- Padidinti visuomenės susidomėjimą ir supratimą dėl aplinkoje esančių pavojingų cheminių medžiagų bei paskatinti visuomenę aktyviau dalyvauti cheminių medžiagų valdymo politikoje, o taip pat keisti vartojimo būdą (rinktis produktus, kurių gamybai buvo panaudota mažiau pavojingų prioritetinių medžiagų).
Pagrindinės priežastys, kodėl yra vykdomas šis projektas:
Dėl žmonijos ekonominės veiklos, į mūsų aplinką pateko įvairios pavojingos cheminės medžiagos. Deja, kai kurios šių medžiagų kartą patekusios į aplinką joje išlieka labai ilgą laiką dėl savo patvarumo (P). Problema iškyla tuomet, kai šios medžiagos tuo pat metu yra ir biologiškai besikaupiančios (B) (kaupiasi riebaliniame žuvų, gyvūnų audinyje) ir toksiškos (T) (sukelia žalą gyviems organizmams). Tokių PBT medžiagų paplitimas mūsų vandenyse pasiekė kritinę ribą, pavyzdžiui, Baltijos jūros ekosistema kenčia nuo taršos šiomis medžiagomis, o žmogus nuolatos su jomis susiduria per maistą (žuvį, jūros gėrybes ir t.t.). Kuomet šių pavojingų medžiagų žmogaus organizme susikaupia labai daug (per maisto grandinę pavojingų medžiagų koncentracija didėja), jų koncentracija tampa išties kritinė – susergama įvairiomis ligomis: imuninės, reprodukcinės ir nervų sistemos sutrikimais. Susikaupusios organizme cheminės medžiagos gali sukelti vėžį, taip pat per didelis jų kiekis gali būti mirtinas.
Pavojingos medžiagos į vandens aplinką patenka per įvairius šaltinius:
Su nuotėkomis iš pasklidų ar taškinių taršos šaltinių tiesiai į upes ar jūros vandenis
Iš pramonės įmonių, kurios savo gamyboje naudoja žaliavas, turinčias pavojingų medžiagų.
Iš namų ūkių, nes gyventojai paprastai linkę naudoti įvairias valymo priemones, nežinodami, kad jose yra cheminės pavojingos medžiagos.
Lyjant lietui dauguma pavojingų medžiagų patenka į upes iš žemės ūkio plotų, jei juose buvo (yra) naudojamos pavojingos medžiagos, o taip pat cheminės medžiagos į vandenis patenka ir iš užterštos mūsų atmosferos.
Pavojingų medžiagų problema yra išties didelė ir ją pasirodo nėra taip lengva išspręsti. Nepakanka informacijos apie šių medžiagų keliamą pavojų, jų šaltinius ir priemones su jomis kovoti.
BaltActHaz projekto metu bus siekiama spręsti aplinkos problemas, susijusias su pavojingų medžiagų mažinimu Baltijos šalyse. BaltActHaz koncentruosis ties šiais pavojingų medžiagų šaltiniais: pramonės įmonėmis ir komunaline tarša.
Cheminės pavojingos medžiagos yra aptinkamos tam tikrose pramonės šakose ir yra naudojamos kaip žaliava atitinkamos produkcijos gamybos procese:
Metalų pramonėje (tam tikros medžiagos naudojamos gręžiant ir aušinant metalą), elektronikos produkcijoje (litavimo priemonės, įvairūs lakai), tekstilės pramonėje (ugnies slopikliai - antipirenai, spausdinimo rašalas, antigrybelinės priemonės), baldų gamyboje (ugnies slopikliai - antipirenai), plastiko produkcijoje (ugnies slopikliai - antipirenai, stabilizatoriai, minkštikliai), gumos produkcijoje (klijai, ugnies slopikliai – antipirenai), odos gamyboje (impregnacijos priemonės), cheminių medžiagų produkcijoje, popieriaus gamyboje, maisto pramonėje, aviacijoje (priemonės prieš užšalimą)
The project “Baltic Actions for the reduction of Pollution of the Baltic Sea from Priority Hazardous Substances” (BaltActHaz) is co-financed with the contribution of the LIFE+ financial instrument of the European Community /Project nr. LIFE07 ENV EE 000122/.